[Pirmas kupletas: Pushaz]
Tavo miestas, tavo betono džiunglės
Kur privalai išgyventi, kitaip būsi žlugęs
Ne kumščių reikia ar plieno kišenėj, o blaivios galvos
Tie bajeriai seniai pasenę
Čia turi suspėti į rutinos traukinį
Bet kai skubi, dažniausiai padaugini
Čia vartotojų visuomenė ryja, ryja
O pririję vienas kito bijo
Matau, kaip socialiniai tinklai drasko širdį
Įkliuvusi auka nieko nemato, nieko negirdi
Tau kiša viską ir visi, kas tik netingi
Politika ir verslas jaučiasi laimingi
Greitai valgom, greitai skaitom, greitai mylim
Nei ačiū, nei viso gero - tiesiog tylim
Sutinku vis rėčiau, kas daro iš idėjos
Ant tavęs seniai jau padėję!
Kaip tai pavadinsi - progresu ar regresu?
Bet visi kaip su pmsu
Pyksta, šaukia nežinodami kodėl
Manipuliuoja vieni kitais vėl ir vėl
Aš taip pat betono džiunglių vaikis
Bet spaudimą atlaikęs, mes stipriausi
Jei turėsi saiko, menui rasi laiko
Betono džiunglėse karaliausi
[Priedainis: Daiva Starinskaitė]
Jeigu tu galėtum nors akimirkai sustot
Užsimerkt, palikti kūną ir tiesiog svajot
Jeigu tu surastum kelią ir galėtum skrist
Ranką man paduok, nieko nebijok
Ranką man paduok, nieko nebijok
Ranką man paduok, nieko nebijok
Ranką man paduok, nieko nebijok
[Antras kupletas, Kastetas:]
Aš visą pyktį sudedu į dvyliką eilučių
Iš nervų užsiplieskiu aip fosforo galvutė
Padengtas degtukas - toks mano būdas
Beje, dažniausiai aš ramus, šiandien aš - liūtas
Einu per savo gimta miestą, rajoną, gatvę
Nuleidęs galvą, aš pralaimėjau
Kodėl aš taip sakau gerai žinau
Šiandieną už virvelių tampo tie, kas bybį dėję
Sustoju, gniaužiu akmenį saujoj
Aštrios briaunos palieka randus rankoj
Mano ginklai kol kas - pieštukas, mikrofonas, lapas popieriaus
Paleidžiu akmenį, kalbėkit poterius
[Trečias kupletas, Svaras:]
Tarp patilčių daug patirčių, pojūčių, įgūdžių, įkalčių
Kiek įminta tarpuvarčių, paslapčių
Dalis neįminta buvo, bet stipriai įminta
Kad pamaitinta būtų tai, kas mumyse mumis minta
Nejaučiamu, nematomu, kintamu - taip, bet nedalomu
Aš nekenčiu būt prie tavo stalo privalomu
Unisonu garbinti trečioj aky išdegintą skaičių
Mane tai dvasiškai žlugdo, fiziškai žeidžia
Žvarbūs žvilgsniai reakcijų švino mentalo
Paskutinė nuodėmių puota ant tuščio stalo metalo
Tavo bilietas nieko nelaimi - bandyk dar kartą
Smagu matyt tave kenčiantį, dar smagiau būtų - pakartą
Kas buvo kartą - pasikartos, žinia - ne faktas
Todėl kovosiu kol nepasibaigs mano kontraktas
Džiunglės žvėrių seka pėdom, bando užuosti
Jeigu tu silpnas - tave užmuš prosta
[Priedainis: Daiva Starinskaitė]
Tavo miestas, tavo betono džiunglės
Kur privalai išgyventi, kitaip būsi žlugęs
Ne kumščių reikia ar plieno kišenėj, o blaivios galvos
Tie bajeriai seniai pasenę
Čia turi suspėti į rutinos traukinį
Bet kai skubi, dažniausiai padaugini
Čia vartotojų visuomenė ryja, ryja
O pririję vienas kito bijo
Matau, kaip socialiniai tinklai drasko širdį
Įkliuvusi auka nieko nemato, nieko negirdi
Tau kiša viską ir visi, kas tik netingi
Politika ir verslas jaučiasi laimingi
Greitai valgom, greitai skaitom, greitai mylim
Nei ačiū, nei viso gero - tiesiog tylim
Sutinku vis rėčiau, kas daro iš idėjos
Ant tavęs seniai jau padėję!
Kaip tai pavadinsi - progresu ar regresu?
Bet visi kaip su pmsu
Pyksta, šaukia nežinodami kodėl
Manipuliuoja vieni kitais vėl ir vėl
Aš taip pat betono džiunglių vaikis
Bet spaudimą atlaikęs, mes stipriausi
Jei turėsi saiko, menui rasi laiko
Betono džiunglėse karaliausi
[Priedainis: Daiva Starinskaitė]
Jeigu tu galėtum nors akimirkai sustot
Užsimerkt, palikti kūną ir tiesiog svajot
Jeigu tu surastum kelią ir galėtum skrist
Ranką man paduok, nieko nebijok
Ranką man paduok, nieko nebijok
Ranką man paduok, nieko nebijok
Ranką man paduok, nieko nebijok
[Antras kupletas, Kastetas:]
Aš visą pyktį sudedu į dvyliką eilučių
Iš nervų užsiplieskiu aip fosforo galvutė
Padengtas degtukas - toks mano būdas
Beje, dažniausiai aš ramus, šiandien aš - liūtas
Einu per savo gimta miestą, rajoną, gatvę
Nuleidęs galvą, aš pralaimėjau
Kodėl aš taip sakau gerai žinau
Šiandieną už virvelių tampo tie, kas bybį dėję
Sustoju, gniaužiu akmenį saujoj
Aštrios briaunos palieka randus rankoj
Mano ginklai kol kas - pieštukas, mikrofonas, lapas popieriaus
Paleidžiu akmenį, kalbėkit poterius
[Trečias kupletas, Svaras:]
Tarp patilčių daug patirčių, pojūčių, įgūdžių, įkalčių
Kiek įminta tarpuvarčių, paslapčių
Dalis neįminta buvo, bet stipriai įminta
Kad pamaitinta būtų tai, kas mumyse mumis minta
Nejaučiamu, nematomu, kintamu - taip, bet nedalomu
Aš nekenčiu būt prie tavo stalo privalomu
Unisonu garbinti trečioj aky išdegintą skaičių
Mane tai dvasiškai žlugdo, fiziškai žeidžia
Žvarbūs žvilgsniai reakcijų švino mentalo
Paskutinė nuodėmių puota ant tuščio stalo metalo
Tavo bilietas nieko nelaimi - bandyk dar kartą
Smagu matyt tave kenčiantį, dar smagiau būtų - pakartą
Kas buvo kartą - pasikartos, žinia - ne faktas
Todėl kovosiu kol nepasibaigs mano kontraktas
Džiunglės žvėrių seka pėdom, bando užuosti
Jeigu tu silpnas - tave užmuš prosta
[Priedainis: Daiva Starinskaitė]
( Pushaz )
www.ChordsAZ.com